Amoso 8

VIEŠPATS tarė man:

„Galas atėjo Izraeliui, mano tautai,

nebeatleisiu jam niekada daugiau.

₃Tą dieną

šventyklos giesmės virs raudomis, –

tai Viešpaties DIEVO žodis, –

daugybė visur išmėtytų lavonų.

Ša! Tylos!“

₄Išklausykite tai jūs, kurie mindote beturtį

ir žudote krašto vargšus!

₅„Kada gi baigsis jaunatis, – klausiate, –

kad galėtume parduoti grūdus,

ir šabas,

kad galėtume nešti į turgų kviečius?

Efą sumažinsime, šekelį padidinsime,

ir svarstykles parengsime apgavystei!

₆Pirksime vargšus už sidabrą,

beturtį už sandalų porą

ir parduosime net kviečių pasturlakus!“

₇VIEŠPATS prisiekė Jokūbo išdidumu:

„Tikrai niekada nepamiršiu nė vieno jų darbų!

₈Argi nesudrebės dėl to žemė,

argi neliūdės visa, kas gyva joje?

Ji visa pakils kaip Nilas,

patvins ir atslūgs kaip Egipto Nilas.

₉Tą dieną, – tai Viešpaties DIEVO žodis, –

padarysiu, kad saulė nusileis vidurdienį,

ir viduryje dienos apdengsiu žemę tamsa.

₁₀Paversiu jūsų iškilmes gedulu,

o visas jūsų giesmes – raudomis.

Apdengsiu visų strėnas ašutine

ir plikai nuskusiu visiems galvas.

Padarysiu ją kaip gedulą dėl vienturčio sūnaus,

o jos pabaigą – kaip kartėlio dieną.

₁₁Tikrai ateina dienos, –

tai Viešpaties DIEVO žodis, –

kai siųsiu badą į kraštą.

Ne duonos badą ar vandens troškimą,

bet Dievo žodžių badą.

₁₂Tuomet žmonės keliaus nuo jūros ligi jūros,

nuo šiaurės ligi rytų, skubės šen ir ten,

ieškodami VIEŠPATIES žodžio,

bet jo neras.

₁₃Tą dieną alps nuo troškulio

gražios merginos ir vaikinai.

₁₄O tie, kurie prisiekia Samarijos stabu Ašima

ir sako: ‘Kaip gyvas tavo dievas, Dane!’

arba: ‘Kaip gyvas kelias į Beer Šebą!’ –

visi kris ir niekada neprisikels“.